Tai kūrinys apie mergaitę, kuri visai nenorėjo užaugti. Laukdavo kuomet galėdavo atsiversti kokią pasaką, pasaulio žemėlapį ar gyvūnų enciklopediją ir mintimis nukeliauti į labai tikroviškus visatos kampelius. Ji braidė po kosmosą, jodinėjo žuvimis skraiduolėmis neišlipdama iš savo lovos. Kartais tai darydavo net mokykloje, troleibuse, vaikščiodama po miestą su tėvais. “Gana svajoti, mes vėluojam” – kaip teleportas į žemę sugražindavo mamos balsas. O jei kažkada nebūtų fantazavę didieji mokslininkai ir menininkai, dabar neturėtume lėktuvų, muzikos, paveikslų, filmų, knygų.